Apie makaronus

Makaronai neabejotinai yra vienas universaliausių proddreamstimeextrasmall_20408759uktų, iš kurių  patiekalai gali būti ruošiami patys įvairiausi. Pagal vieną iš versijų, žodis „makaronai“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „laimė“. Makaronuose yra specifinių aminorūgščių, kurios padeda atsikratyti slogių minčių. Sudėtingos struktūros angliavandeniai padeda gamintis hormonui seratoninui, kuris yra atsakingas už geras emocijas.

Dėl makaronų kilmės yra ginčijamasi tarp daugelio šalių, ypač tarp kinų, italų ir arabų. Nors makaronai pasaulyje jau tapę Italijos simboliu, yra žinoma, kad juos į Europą atvežė Marco Polo iš Kinijos. Šią teoriją patvirtina įvairūs įrašai iš Kinijos. Tačiau kasinėjant Pompėjos griuvėsius, buvo rasta įranga gaminti tešlos dariniams, kurių forma panaši į kai kurias makaronų rūšis. Vadinasi, darinius iš tešlos gamino romėnai. O Egipte, tyrinėdami IV a. prieš mūsų erą atrastą kapavietę, mokslininkai rado paveiksliuką, vaizduojantį kažką panašaus į makaronų gaminimo procesą. Dar daugiau – jie tikina radę ir pačių makaronų.

Makaronai – vienas svarbesnių maisto produktų. Jie yra maisto piramidės šaltinis, kuris aprūpina žmogų energinėmis medžiagomis, kurių mažiau yra vaisiuose ir daržovėse. Makaronai gaminami iš kvietinių, speltos, grikinių ir kt. miltų ir vandens bei kitų papildomų produktų (kiaušinių, prieskonių, t. t.). Tešlai miltai maišytuvuose maišomi su vandeniu ir kitais komponentais, kol tešlos paviršius pasidaro vienalytis ir nelieka miltų pėdsakų. Užmaišyta tešla minkoma ir kočiojama, kol pavirsta standžia mase ir nelieka oro. Makaronams iš tešlos išpjaunami arba kitaip formuojami įvairių formų gaminiai. Dažniausiai makaronai gaminami presais – tešla dideliu spaudimu stumiama pro preso matricų angeles. Forma priklauso nuo angų matricose, tokiu būdu gaminami vamzdeliai, sraigteliai, juostelės ir kitų formų makaronai, kurie vėliau pjaustomi.

Žinoma net apie 310 skirtingų makaronų formų. Makaronai gali būti švieži (pasta fresca) ir išdžiovinti (pasta seca). Švieži makaronai gali būti dviejų rūšių: pasta liscia (vientisi ar plokšti makaronai) ir pasta ripiena (įdaryti makaronai, kaip rutuliukai (tortellini) ir itališki koldūnai (ravioli). Suformuoti makaronai džiovyklose džiovinami karštu oru. Džiovinimo trukmė ir temperatūra priklauso nuo makaronų tipo. Tai ypač svarbus procesas, nes jis nulemia makaronų išvaizdą.

Makaronų maistinės savybės

dreamstimeextrasmall_60997172Parduotuvėse galima rasti daug įvairių makaronų. Pagrindinis skirtumas tarp makaronų, visų pirma, yra kviečių miltų kokybė. Ji turi būti tobula. Tobulas glitimo kiekis, kviečių baltymo sudėtis nulemia makaronų kokybę. Riebalų turinčių produktų sąraše makaronai užima vieną paskutinių vietų: 100 g gaminio yra iki 2 g riebalų, o makaronuose su kiaušiniais – iki 5 g (paros norma – 100 g). Be to, makaronuose gausu organizmui taip reikalingų angliavandenių: šimte gramų produkto yra 74,2 g. Todėl patiekalai iš makaronų, kaip energijos šaltinis, ypač rekomenduojami sportuojantiems žmonėms. Juose yra ir baltymų: šimte gramų produkto – 11 g. Yra A, E ir B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, geležies bei magnio. Makaronai ilgam suteikia sotumo jausmą ir normalizuoja žarnyno darbą.

Kaip reikia virti makaronus

dreamstimeextrasmall_13530661Norint mėgautis puikiu makaronų skoniu, pakanka žinoti kelis svarbius dalykus. Kartą paragavę tinkamai paruoštų makaronų, daugiau niekada nebenorėsite gaminti jų taip, kaip tai darėte anksčiau. Viena svarbiausių taisyklių verdant makaronus – nevirti jų per ilgai. Didžiausias nusikaltimas – makaronus pervirti! Svarbiausia sąlyga – teisinga vandens, druskos ir makaronų proporcija. 100 g makaronų reikia 1 litro vandens ir arbatinio šaukštelio druskos. Pripilkite vandens į aukštą puodą – maždaug tris ketvirtadalius tūrio. Druską suberkite tik vandeniui užvirus. Ypač labai atsakingai reikėtų virti makaronus iš minkštųjų kviečių, virti ne ilgiau nei nurodyta ant pakuotės. Jeigu makaronus perverdame, jie išskiria savo sudėtyje turimą krakmolą ir taip ištyžta. Teisingai išvirtų makaronų tešlos vidus turi likti šiek tiek kietas. Siekiant išlaikyti gerą makaronų formą verdant, pageidautina neuždengti puodo dangčiu, antraip jie ištiš ar sulips. Nukoškite vandenį arba supilkite juos į kiaurasamtį. Kiaurasamtyje makaronus laikykite tik tol, kol nutekės vanduo – nereikia jų nudžiovinti. Nuo to jie darosi lipnūs ir beskoniai. Makaronams auštant, krakmolas sukietės, ir jie sulips.

Išvirtus makaronus nuplauti šaltu vandeniu nerekomenduojama, nes paskui padažas blogai lips prie makaronų. Galima įpilti į padažą šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai. Šlakelis vandens leis padažui geriau prikibti prie makaronų. Jeigu gaminate makaronų salotas, tuomet galima perlieti makaronus šaltu vandeniu, taip staigiai atvėsinant makaronus. Taip pat jei liko makaronų ir juos norite palaikyti kitai dienai, tada  juos reikia perlieti šaltu vandeniu ir suvilgyti aliejumi – taip jie nesulips į gumulus.