Makaronai - vienas svarbesnių maisto produktų, kai kurių tautų kulinarijoje galintis pakeisti kitus ląstelieną turinčius produktus: duoną, košes, ryžius, šakniavaisius. Makaronai gaminami iš miltų (dažniausiai kviečių, bet galimi ir kiti variantai) ir vandens bei kitų papildomų produktų (kiaušinių, prieskonių, t.t.). Iš gaunamos tešlos išpjaunami arba kitaip formuojami įvairių pavidalų gaminiai: juostelės, lankeliai, virvelės, žiedai, vamzdeliai, spiralės ir kriauklelės (kiekvienos formos makaronai turi atskira pavadinimą). Makaronų galima pasigaminti namie arba pirkti minkštų, t. y. šviežių (pasta fresca) ar išdžiovintų (pasta seca). Minkšti makaronai būna dviejų rūšių: pasta liscia (vientisi ar plokšti makaronai) ir pasta ripiena (įdaryti makaronai, kaip rutuliukai (tortellini) ir itališki koldūnai (ravioli).
Makaronai dažnai laikomi nacionaliniu italų patiekalu. Viduramžių rankraščiuose randame daug užuominų apie makaronus (pavyzdžiui, apie makaronus, išvirtus su sūriu). XV a. parašytoje valgių receptų knygoje pateikiama pamokymų, kaip saulėje reikėtų išdžiovinti vermišelius. Juostiniai makaronai (it. tagliatelle) - buvo verdami Italijoje dar XVI a. Nuo XVIII a. pabaigos gatvėse kaip grybų po lietaus pridygo prekystalių, iš kurių buvo pardavinėjami makaronai: juos virdavę čia pat ir valgydavę šiltus, imdami su pirštais. Pirmieji makaronų fabrikai buvę pastatyti XIX a.
Legendų apie makaronų kilmę begalė. Dėl makaronų kilmės yra ginčijamasi tarp daugelio šalių, ypač tarp kinų, italų ir arabų. Nėra įrodytas tradicijų perdavimas, tačiau seniausi makaronų pavyzdžiai atrasti Kinijoje. Atrodo, jiems jau apie 4000 metų. O pagal legendą į Italiją iš Kinijos prieš 700 metų makaronus atvežė garsusis Markas Polas. Tačiau kasinėjant Pompėjos griuvėsius, buvo rasta įranga gaminti tešlos dariniams, kurių forma panaši į kai kurias makaronų rūšis. Vadinasi, darinius iš tešlos gamino romėnai. O Egipte, tyrinėdami IV a. prieš mūsų erą atrastą kapavietę, mokslininkai rado paveiksliuką, vaizduojantį kažką panašaus į makaronų gaminimo procesą. Dar daugiau - jie tikina radę ir pačių makaronų. Tuo pat amžiumi datuotame etruskų nekropolyje taip pat vaizduojami įvairūs įrankiai lakštiniams gaminti.
Taigi, makaronų kilmės pradžia teoriškai galima skaityti, kad yra Kinijoje, o kitose šalyse, ir tuo pačiu Italijoje, makaronai, kaip tokie, atsirado žymiai vėliau. Bet kas išrado šiuos darinius iš tešlos, šiandien turbūt nepavyks to galutinai išsiaiškinti. Taigi, kad ir kur buvo atsiradę makaronai, jie tapo populiariausiu maistu visame pasaulyje.
Ar nuo makaronų storėjama?
Riebalų turinčių produktų sąraše makaronai užima viena paskutinių vietų: 100 g gaminio yra iki 2 g riebalų, o makaronuose su kiaušiniais iki 5 g (paros norma - 100 g). Be to, makaronuose gausu mums taip reikalingų angliavandenių: 74,2 g šimte gramų produkto. Juose yra ir baltymų (11 g - 100 g), B grupės vitaminų.
Jei valgysite makaronus triskart per dieną, ir dar gausiai apšlakstytus sviestu bei riebiais padažais, be abejonės, priaugsite svorio. Bet, kaip ir visur, čia svarbiausia saikas.
Kaip reikia virti makaronus?
Manote, išvirti makaronus gali ir pirmokėlis? Kažin, nes šiokių tokių žinių ir įgūdžių reikia turėti.
Svarbiausia sąlyga - teisinga vandens, druskos ir makaronų proporcija. 100 g makaronų reikia 1 litro vandens 10 g druskos ir šaukštą aliejaus: 10, 100, 1000. Pripilkite vandens į aukštą puodą - maždaug tris ketvirtadalius tūrio. Druską suberkite tik vandeniui užvirus, prieš tai sumažinę ugnį, įpilkite šaukštą aliejaus. Makaronų, jei jie ilgi, nelaužykite - tiesiog suleiskite į puodą. Pageidautina neuždengti puodo dangčiu, antraip jie ištiš ar sulips. Virimo laikas paprastai rašomas ant pakelio, bet geriausia laikas nuo laiko juos paragauti - makaronai turi būti standūs, gerai išlaikyti savo formą. Nukoškite vandenį, kuo greičiau užpilkite makaronus padažu ir neškite į stalą.
Informacijos šaltiniai: www.virejai.lt, www.meniu.lt, www.straipsniai.lt.
